Résultats de "Olrik" dans Toutes les catégories

"Ricevetti un messaggio. Non avrei dovuto neppure guardare. Afferrai il telefono per togliere già la suoneria ed evitare che squillasse durante la riunione. Ma così facendo, non potei evitare di controllare il messaggio: "Nessun’altra donna può essere stretta e bagnata come te. È doloroso quanto il mio corpo senta la mancanza del tuo. P". Non è proprio il messaggio giusto da ricevere subito prima di entrare in una riunione importante col capo."

"Guidiamo nell'oscurità della notte. Lascio che le mie dita scorrano sui miei seni, sulla la mia pancia, sotto il vestito. Sento il battito del mio cuore che fa pulsare la mia pelle." Quando l'unica cosa a cui riesci a pensare il giorno dopo la festa folle per il tuo 30esimo compleanno è che hai bisogno di una bella scopata, è il momento di fare qualcosa al riguardo. Non può più aspettare. Vuole del sesso, anche se non fosse niente di più. Dev'essere appassionato, e dev'essere adesso. Vende il regalo di compleanno più caro che ha ricevuto e chiama un taxi.

Er kærlighed mulig? Hvordan finder vi én at elske? Hvorfor har nogle har svært ved at binde sig, mens andre er bange for at give slip? Kan vi udvikle os sammen uden at miste os selv? Hvordan undgår vi at løbe panden mod en mur i lidenskabens navn? Jakob Olrik tager fat om den store, brusende kærlighed; rusker den, udspørger den og stiller skarpt på dens mangfoldige muligheder med autentiske historier, sjove pointer og dyb indsigt. Kærlighedens mysterier er inspiration til oprigtig kærlighed, til levende lidenskab og dybe relationer.

"Cinque uomini saltellavano qua e là, con indosso pantaloni coperti di pelliccia e strane maschere animalesche. Le maschere assomigliavano un po' a museruole. Erano perfette come costume... da fauno. Era la mia fantasia erotica da ninfa. Si stava avverando. I cinque fauni colsero il mio sguardo come segnale per iniziare il loro rituale. Sentii i loro passi leggeri farsi più pesanti." Questo racconto breve è pubblicato in collaborazione con la produttrice cinematografica svedese Erika Lust.

Controvoglia, Jenny decide di vendere la casa galleggiante dove vive per poter finanziare un suo progetto di ricerca antropologica in Malesia. All'inizio sembra che non vi siano potenziali acquirenti ma poi un giorno, mentre è fuori a dipingere la barca, si presenta un uomo ben vestito che la vuole visitare. La barca a quanto pare non è la sola cosa da cui resta ammirato... Il suo interesse sembra sincero, ma presto Jenny si rende conto di essere più attratta dal suo corpo che dai suoi soldi.

Jenny se rozhodne, ač nerada, prodat svůj housebót, aby si mohla dovolit financovat svůj antropologický výzkumný projekt v Malajsii. Zpočátku není o její loď zrovna velký zájem, ale jednoho dne, když ji venku natírá, objeví se úhledně oblečený muž, a chce si loď prohlédnout. Nicméně, loď není to jediné, co tento muž obdivuje ... Zdá se, že má opravdu zájem, a Jenny si brzo uvědomí, že ona má mnohem větší zájem o jeho tělo než peníze ... Tato povídka byla vydána ve spolupráci se švédskou filmovou producentkou Erikou Lust.

Charlotte tinha trabalhado na aclamada galeria de Lothar por apenas uma semana quando ele a pede para ir numa vernissage representando a galeria. É uma honra e uma experiência assustadora conviver com tantas pessoas importantes, especialmente quando você é um recém-formado historiador de arte e uma mulher em um mundo dominado por homens. Quando ela vê imagens bonitas, porém objetificantes, de mulheres seminuas, ela não sabe o que dizer. Talvez seja por isso que ela é empurrada para fora dela, pois o artista quer ouvir sua opinião e dá a ela seu cartão de visita.

"Emil raotti jalkojani ja piteli minusta kiinni, kun hänen suunsa ja kielensä hellivät ja härnäsivät pilluani, kunnes en enää voinut hillitä itseäni. Hän kantoi minut runkopatjalle, heitti yhdellä liikkeellä tyynyt ja peiton lattialle ja asetti minut sitten keskelle sänkyä peittävää lakanaa. Sitten hän haki taas paletin, lisäsi siihen vähän värejä ja tuli luokseni. Keskittyneesti hän alkoi maalata minua päästä varpaisiin."

Charlotte has only been working at Lothar's renowned art gallery for about a week when he asks her to go to an exhibition as a representative of the gallery. It is both an honour and a scary experience to mingle with so many talented people, especially when one is a recently graduated Art History student, and also a woman in a male-dominated world. When she sees the beautiful but objectifying paintings of half-naked women, she's not quite sure how she feels. Maybe that's why she gets so confused when the artist wants to hear her opinion and gives her his business card.

„Liežuviu vos paliečiau antrąjį spenelį, o jos kvėpavimas jau pasunkėjo tiek, kad atrodė, tuoj patirs orgazmą. - Brangakmenis kokio dydžio? - paklausiau. Ji sudejavo: - Liaukis... Vėl apžiojau spenelį. Dabar ji drebėjo it lapas, tad aš lengvai atsegiau korsetą. Graži jaunatviška jos krūtinė pūpsojo, kyšojo standūs speneliai. Užšokau šalia jos ant baro, pasilenkiau ir dar kartą paklausiau: - Kokio dydžio tas brangakmenis?" Kai privačiam detektyvui, kurio verslas einasi nekaip, pasiūloma bjauriame bare susitikti su nauja kliente - jauna moterimi - jis sutinka.

„Penki vyrai šokinėjo, apsimovę kailines kelnes ir užsidėję keistas gyvūnų kaukes. Kaukės priminė tas, kurias deda dideliems šunims, kad nesikandžiotų. Toks derinys sudarė puikiausią Fauno kostiumą. Atsidūriau savo nimfos fantazijoje. Ji išsipildė. Penki faunai neabejotinai pagalvojo, kad man į juos pasižiūrėjus reikia pradėti savo ritualą. Girdėjau, kaip lengvi jų žingsniai ima sunkėti." Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust.

Gavau žinutę. Nereikėjo man žiūrėti. Čiupau telefoną, norėdama dar prieš susirinkimą išjungti garsą, kad netrukdytų. Tik, aišku, nesusiturėjau neperskaičiusi: „Jokios kitos moters syvai nėra tokie sultingi, o makštis - tokia siaura. Mano kūnas tavęs ilgisi taip, kad net skauda. P." Tikrai ne tokią žinutę turėtum gauti, kai ant nosies - svarbus susitikimas su viršininku.

" Nenorom Dženė nusprendžia parduoti laivelį, kuriame gyveno, kad surinktų pakankamai lėšų kelionei į Malaiziją, kur vykdys antropologinių tyrimų projektą. Pradžioje nepanašu, kad kas rimtai domėtųsi, tačiau vieną dieną jai stovint lauke ir dažant laivą, jo apžiūrėti atvyksta dailiai apsirengęs vyriškis. Laivas nėra vienintelis jį žavintis objektas... Panašu, kad laivas jam tikrai patinka, tik Dženė netrunka suprasti, kad jo kūnas ją domina labiau, nei pinigai... Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust.

Dženija negribīgi nolemj pārdot savu laivu, lai iegūtu finansējumu antropoloģijas izpētes projektam Malaizijā. Sākumā šķiet, ka laiva nevienu neinteresē, bet kādu dienu, kad viņa strādā ārā, krāsodama laivu, uzrodas glīti ģērbts vīrietis, kurš vēlas apskatīt laivu. Tomēr laiva nav vienīgais, kas piesaista viņa uzmanību... Viņš šķiet patiesi ieinteresēts, un Dženija drīz vien saprot, ka viņu vairāk interesē viņa ķermenis nekā nauda... Šis īsstāsts ir publicēts sadarbībā ar zviedru filmu producenti Ēriku Lustu.

"O sırada telefonuma bir mesaj geldi. Aslında hiç bakmamam gerekirdi. Toplantıda çalmaması için kapatmak üzere telefonu elime aldım, ama tabii ki mesajı okumaktan kendimi alamadım: "Hiçbir kadın senin gibi ıslak ve senin gibi daracık olamaz. Vücudunu öyle özlüyorum ki, içim acıyor. P." Patronuyla önemli bir toplantıya girmeden hemen önce böyle bir mesaj almayı kim ister ki? Gülümseyerek eski patronunuzla yaşadığınız vahşi orgazmları hatırlamaktan kendinizi alamadığınızı, ama bir yandan da maaşınıza zam istemeniz gerektiğini düşünün...

""Mans ķermenis trīcēja tā, ka es knapi spēju nostāvēt kājās. Esmu droša, ka viņš to zināja, jo viņš mani sagrāba un pacēla gaisā, vienlaikus ar muti un mēli piesūcoties manam otram krūtsgalam. Es jutu, ka pavisam drīz sasniegšu orgasmu. Viņš mani atlaida, pirms es to sasniedzu, un man vajadzēja satvert krēslu, kas atradās aiz manis, lai noturētos kājās. Ārsts Andersens bija pagriezies pret rakstāmgaldu, bet pār plecu teica: "Iekārtojies ērtāk. Es ievēroju, ka tavi krūšu gali ir tieši tādi, kādiem tiem jābūt, un tie ir ļoti jutīgi." Es apsēdos uz ginekoloģisko izmeklējumu krēsla.

"""Es jau biju mazliet nomierinājies, kad piecas minūtes vēlāk viņa parādījās guļamistabas durvīs. Ar izlaistiem matiem. Bez brillēm. Uz lūpam sarkana lūpu krāsa. Un mugurā viņai bija mežģīņu bodijs, zem kura viņai nekā nebija. Viņas ķermenis bija tikpat lielisks, cik viņas tvirtais dibens, ko biju redzējis pirms brīža. Lai piešķirtu neķītru noskaņu, viņa bija uzlīmējusi melnus līmlentas krustus uz krūšgaliem.» Šis īsais stāsts ir publicēts sadarbībā ar zviedru filmu producenti Ēriku Lustu.

""Daha dilim meme ucuna değer değmez, orgazm olacakmış gibi hızla nefes alıp vermeye başladı. "Elmas ne kadar büyük?" diye sordum. Nefesi kesilerek yanıt verdi: "Dur..." Meme ucunu yine ağzıma aldım. Yaprak gibi titriyordu. Korsesini kolaylıkla çıkardım. Dimdik ve diri göğüslerinin üzerindeki meme uçları taş gibi sertleşmişti. Barın üstüne çıkarak üzerine eğildim ve tekrar sordum: "Elmas ne kadar büyük?"" Genç ve güzel bir kadın, işleri pek de iyi gitmeyen bir özel dedektifle ürkütücü bir barda buluşmak istediğini söyler.

"„Man pavyko šiek tiek aprimti, kai po maždaug penkių minučių ji pasirodė miegamojo tarpduryje. Palaidais plaukais. Be akinių. Raudonai pasidažiusi lūpas. Nėriniuota glaustinuke, atskleidžiančia, kad po ja nieko nėra, ir visas jos kūnas tobulai derinosi su stangriu užpakaliuku, kurį prieš tai mačiau. Papildomas ekscentriškas akcentas buvo du juodos lipnios juostelės kryželiai ant krūtų spenelių." Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust.

"„Praktiškai nebegalėjau išstovėti ant kojų, nes visas mano kūnas drebėjo. Net neabejoju, kad jis tai suprato, nes čiupo mane ir kilstelėjo, tuo pačiu metu burna ir liežuviu glamonėdamas antrąjį mano spenelį. Tiek betrūko, kad būčiau patyrusi orgazmą. Prieš pat pasiekiant viršūnę jis mane paleido, o aš klupdama atgavau pusiausvyrą tik įsikibusi į kėdę sau už nugaros. Gydytojas Andersenas nusisuko į savo darbo stalą, tačiau per petį tarstelėjo: - „Įsitaisyk patogiai. Nustačiau, kad tavo speneliai funkcionuoja taip, kaip ir turėtų, ir kad jie yra be galo jautrūs.